Plačiau apie dantų protezavimą

Kiekvienas žmogus siekia atrodyti nepriekaištingai tiek išore, tiek vidumi. Žiūrint filmus ar reklaminius intarpus dažnai matome žmones besišypsančius nepriekaištinga šypsena ir neretai pagalvojame: „Juk ir aš norėčiau tokios šypsenos.“ Gyvenime daug ko pasitaiko – ligų ar nelaimingų atsitikimų kurių metu netenkame vieno ar kelių dantų. Ką daryti netekus danties? Kaip atstatyti gražią, nepažeistą šypseną? Paprasta – dantų protezavimas yra patogi išeitis.
Dantų protezavimas – kas tai?
Visų pirma, nereikia bijoti žodžio protezavimas. Šiais laikais dantų protezavimas pažengė stipriai į priekį nuo tų laikų, kuomet protezavimu buvo vadinama nuimama plokštelė, vainikėlis ar metaliniai tiltai. Žinoma, nuėjus pas stomatologą aštuoniolikmetei ir gavus patarimą protezuoti dantis – gali kilti nerimo jausmas. Aštuoniolikos metų ir jau su protezais?
Dantų protezavimas – neturi asocijuotis tik su senatve. Protezavimas apima labai daug danties atstatymo būdų:

• Mikroprotezavimas (išsaugoma daugiausiai danties audinio);
• veneringai (arba kitaip laminatės);
• vainikėliai;
• tiltai;
• protezai ant implantų;
• išimami protezai.

Šiam gydymui naudojamos geriausios medžiagos, kurios savo savybėmis nekinta, nesidėvi, yra atsparios lūžiams (lyginant su plombinėmis medžiagomis).
Trumpai tariant, dantų protezavimas, tai pažeistų dantų bei jų formos, spalvos, struktūros atstatymas atliekamas profesionalo. Danties restauracijos yra labai patvarios ir ilgaamžiškos, todėl jei dantis nuskilo/nulūžo, nėra danties ar atsiradus kitam danties defektui galima sėkmingai juos atstatyti vainikėliais, tiltais ar implantais. Dantų protezavimas yra atliekamas ir dėl kosmetinių priežasčių bei dėl praktiškumo. Protezavimu siekiama suteikti estetinę išvaizdą, pagerinti kramtymo funkciją ir netgi pašalinti (jei yra) atsiradusius kalbos sutrikimus dėl pažeistų dantų.
Dantų protezavimo nauda:

• geresnis kramtymo efektyvumas (nuskilus dančiui ar jo netekus kramtymo efektyvumas sumažėja: dantis gali tapti skausmingu, erzinamos dantenos);
• geresnė estetinė išvaizda (estetinis dantų protezavimas padeda atkurti danties spalvą, skaidrumą, formą bei individualius danties bruožus);
• geresnės fonetinės galimybės (netekus danties gali pablogėti artikuliacija, o atstačius dantį – atsistatys ir kalbos sutrikimai);
• geresnė socialinė integracija (žmogus drąsiau ir daugiau bendrauja su aplinkiniais žmonėmis);
• pasitikėjimas savimi.

Dantų protezų tipai:

• fiksuoti protezai (vainikėliai, daliniai vainikėliai ir tiltai) – fiksuojami prie natūralių/sveikų dantų. Jie suteikia gerą estetinę išvaizdą bei pagerina kramtymo efektyvumą;
• išimami daliniai protezai – skirti pacientams, netekusiems keleto dantų (viršutiniame ar apatiniame žandikaulyje). Šių protezų estetinė išvaizda yra pakankamai gera, bet protezų stabilumas yra silpnesnis, todėl ir žandikaulio kaulas dėvisi greičiau;
• išimami pilni protezai – šie protezai yra skirti pacientams visiškai netekusiems dantų apatiniame ar/ir viršutiniame žandikaulyje. Išimami protezai taip pat gali būti fiksuojami ir ant implantų (Protezai ant implantų gali būti ne tik cementuojami, bet ir prisukami, tam, kad reikalui esant būtų galima be vargo protezą nuimti, ko su cementuojamu protezu padaryti nepavyktų).
Mikroprotezavimas?
Vis dažniau jauni žmonės besirūpinantys dantimis, renkasi dantų protezavimą estetiniais tikslais. Jaunų žmonių dantys yra ne taip stipriai pažeisti, todėl ir protezuoti reikia mažiau. Tokiais atvejais, mikroprotezavimas yra geriausia išeitis. Mikroprotezai yra skirti prarastų kietųjų dantų audinių atstatymui bei yra vizualiai mažiau pastebimi.
Mikroprotezavimas:

• porceliano laminatės;
• įklotai, užklotai (beveik tos pačios plombos, tik pagamintos pagal atspaudą, nuimtą nuo protezavimui ruošiamų dantų).
Visos dantų restauracijos yra gaminamos iš tam tikros, ypatingai tvirtos ir estetiškos keramikos kuri yra artima natūralaus danties struktūrai.
Mikroprotezavimo privalumai:

• visiškai išsaugomi danties kietieji audiniai;
• estetiškumas (danties spalva ir blizgesys laikui bėgant nepakinta);
• atsparumas lūžiams (lyginant su kitomis keramikos rūšimis);
• trumpas gydymo laikotarpis.

Klausimai - atsakymai: dantų implantai

Pastaruoju metu dantų implantai tampa vienu populiariausių sprendimų netekus danties. Implantacijos procedūra nėra sudėtinga, o pacientas su dirbtiniu dantimi gali jaustis lyg su tikru. Šiame straipsnyje pateiksiu dažnai užduodamus klausimus ir atsakymus apie dantų implantus.
Kas įtakoja implantų ilgaamžiškumą?
Implanto ilgaamžiškumas priklauso nuo daugybės faktorių, bet vienas svarbiausių yra žandikaulio kaulo dydis ir kokybė. Kuo kietesnis ir stipresnis kaulas į kurį įstatomas implantas tuo sėkmingesnis yra implanto integravimasis ir ilgaamžiškumas. Antras svarbus faktorius yra specialisto atliekančio operaciją patirtis ir kompetencija. Taip pat gana svarbi detalė yra karūnėlės kokybė. Viršutinė implanto dalis gali greičiau susidėvėti, jei ją spaudžia per didelė jėga.
Kas gali atlikti implantacijos procedūrą?
Odontologas, pabaigęs specialų dantų implantacijos kursą, gali atlikti šią procedūrą. Visgi yra manoma, kad geriausiai šias procedūras atlieka burnos, žandikaulių ir periodontologijos ekspertai. Žinoma, visada yra patartina pasidomėti specialisto atliekančio procedūrą patirtimi ir klientų atsiliepimais.
Ar dantų implantacija yra nustatyta amžiaus riba?
Dantų implantacija neturi viršutinės amžiaus ribos. Dažnai implantacija yra neįmanoma tuo atveju, jei paciento žandikaulio kaulas yra sunykęs. Implantacijos procedūros nėra atliekamos jaunesniems negu 18 metų paaugliams, kadangi jų žandikaulis vis dar auga.
Ar dantų implantai yra saugūs ir patikimi?
Dantų implantacija yra praktikuojama jau beveik 50 metų. Tai yra saugi ir patikima procedūra. Dažniausiai kylanti grėsmė yra implanto atmetimas. Statistiškai žandikaulio kaulas nepriima implanto 3 – 4 procentams pacientų, visiems dėl skirtingų priežasčių. Visgi atmetimas nėra skausmingas ir yra lengvai pašalinamas. Po 2 – 3 mėnesių pacientui vėl galima implantuoti naują šaknį. Implantai nesukelia jokių šalutinių poveikių ar ligų (alergijų, vėžio ir pan. komplikacijų).
Kaip dažnai turėčiau lankytis pas odontologą implanto patikrai?
Danties implanto ilgaamžiškumas priklauso nuo paciento gebėjimo šį prižiūrėti. Rekomenduojama, kas 4 – 6 mėnesius lankytis patikrai odontologijos klinikoje, taip pat kartais patariama atlikti dantų higienos procedūrą.
Ar danties implanto įstatymas yra skausminga procedūra?
Ne. Implantacijos metu pacientui atliekama vietinė nėjautra. Po operacijos galimas trumpalaikis skausmas, odontologas gali išrašyti lengvų nuskausminamųjų padedančių iškęsti nemalonų pojūtį pirmosiomis dienomis.
Kada galima pradėti dirbti atlikus danties implantacijos procedūrą?
Pacientas į darbą gali vykti jau kitą dieną po nesudėtingos operacijos.
Kokie yra dantų implantų privalumai?
Dantų implantai yra vertinami dėl:
• Patrauklios išvaizdos;
• Sugrąžinamo pasitikėjimo pacientams;
• Pagalbos užtikrinant sveiką gyvenimo būdą;
• Kalbėsenos nežalojimo;
• Kramtymo funkcijos atsatymo;
• Patogumo.
Kaip veikia danties implantas?
Implantas pakeičia natūralų dantį ir išvaizda visai nesiskiria nuo tikrojo. Netikras dantis įstatomas į tą pačią vietą, kur buvo tikrasis. Implantas susideda iš dirbtinės, dažniausiai titaninės, šaknies ir viršutinės dalies – karūnėlės.Operacijos metu įstačius dirbtinę šaknį šiai duodama laiko įaugti į žandikaulio kaulą, po kurio laiko pacientas vėl turi apsilankyti odontologijos kabinete, kad jam būtų uždėta karūnėlė.
Dantų implantai yra viena naujausių metodikų, naudojamų odontologijoje, netekus natūralių dantų. Taip pat reikėtų žinoti, kad tai gana brangi investicija, tačiau ilgaamžė. Paprastai dantų implantams yra teikiama garantija iki gyvenimo galo, tad iškilus komplikacijoms įmanoma pasikeisti implantą. Be to, svarbu suprasti, kad implantas reikalaus tiek pat ar net daugiau dėmesio nei tikras dantis. Taigi svarbiausia tinkamai prižiūrėti dantis, kad neprireiktų jokio gydymo iki vėlyvos senatvės, bet visgi jei jau nutiko nelaimė, dantų implantai yra vieni tobuliausių odontologijos sprendimų netekus danties.

Keletas klaidingų faktų apie dantų priežiūrą

Dažnai nežinodami tikime žmonių kalbomis, internete perskaitytais faktais. Šiame straipsnyje pateiksime 10 mitų apie dantis, kuriais nereikėtų tikėti.
Po dantų valymo būtina skalauti burną. Tikriausias mitas. Burnos skalavimas specialiais skysčiais sumažina dantų pastos poveikį. Skalavimas nuo dantų paviršiaus pašalina fluoro likučius ir valymo efektyvumas sumažėja. Patariama burną skalauti tuo metu kai nevalote dantų.
Aspirino laikymas ant danties sumažina skausmą. Teiginys klaidingas. Išgėrus aspirino danties skausmas tikrai sumažėja, tačiau laikant šį vaistą ant danties ar šalia jo, sudirginamas dantenų audinys ar gomurys ir taip tik dar labiau pakenkiama sau.
Neprivalu dantų valyti siūlu, jei burną skalaujame skalavimo skysčiu. Tikriausia netiesa! Dauguma burnos skalavimo skysčių apsaugo dantis nuo bakterijų, bet negali pasiekti visų dantų vietų. Būtent valymas dantų šepetėliu ir siūlu pasiekia sunkiausiai prieinamas dantų vietas.
Kraujuojant dantenoms privalu nustoti valyti dantis. Kraujuojančios dantenos yra pats tikriausiais ženklas rodantis, kad privalu apsilankyti pas odontologą. Dažnai tokie atvejai parodo, kad pacientas netinkamai valo dantis kartais palikdamas nevalytų vietų. Žinoma, negalima taip teigti vienpusiškai, tik specialistas gali pasakyti tikrąją priežastį, retesniais atvejais žmogų gali kankinti dantenų ligos.
Dantis su plomba nereikalauja tolimesnio gydymo. Tinkamai prižiūrimos dantų plombos tarnauja ilgą laiko periodą, tačiau nepastebėjus plombos pažeidimų dažnais atvejais pacientams prireikia nervo kanalo gydymo ar net retesniais atvejais danties traukimo, ko pasėkoje tolimesnis gydymas būna specializuotas dantų protezavimas. Taigi įsidėjus plombą reikia ją tinkamai prižiūrėti, o po kurio laiko teks ją pasikeisti.
Vaikai pas odontologus neprivalo lankytis iki pieninių dantų iškritimo. Paskutiniu metu odontologai rekomenduoja, kad vienerių metų vaikui reikėtų patikrinti augančius priekinius dantis, taip pat kabinete yra pasiūlomas tinkamas dantų priežiūros planas.
Dantis būtina valyti iškarto po valgio. Ši klaida yra gana dažnai. Cukrus esantis maiste pavirsta rūgštimi. Rūgštis suminkština emalio sluoksnį saugantį žmogaus dantis. Specialistai paskutiniu metu teigia, kad šis sukietėja per 40 – 50 minučių nuo valgio, būtent tada yra sveikiausia valyti dantis. Valant ankščiau ilgame laiko periode emalio sluoksnis susidėvi, ko pasėkoje dantys gali pasidaryti jautrūs šalčiui ir šilumai.
Norint balinti dantis yra saugu naudoti sodą. Soda stipriai kenkia dantims, naikina emalį. Kai kurie specialistai atsiradus dėmėms ant dantų siūlo naudoti balinančias pastas. Deja, šios taip pat savo sudėtyje turi abrazyvių dalelių, kurios gali pakenkti. Tinkamiausią sprendimą, kaip ir visada, gali pasiūlyti srities specialistas: odontologas ar burnos higienistas.
Kol man neskauda dantų aš neprivalau eiti pas odontologą. Vienas rimčiausių mitų šiame sąraše. Reguliarūs dantų patikrinimai yra labai svarbūs ir padedantys užtikrinti tinkamą dantų priežiūrą. Ankstyvieji dantų gedimai gali neturėti jokių simptomų. Dantenų ligos gali privesti iki žandikaulio kaulo mažėjimo ir dantų netekties, tokia liga yra gana sunkiai pastebima. Taigi pusmetiniai apsilankymai pas odontologus yra privalomi, net nejaučiant skausmo. Tai pati tikriausia dantų protezavimo prevencija.
Dantų balinimas kapomis yra labai kenksmingas. Netiesa. Modernios dantų balinimo procedūros atliekamos profesionalų labai minimaliai kenkia dantims. Netinkamai atliktas dantų balinimas gali padidinti dantų jautrumą ar pažeisti dantenas. Kai kuriais atvejais ši procedūra yra negalima: esant su emaliu susijusioms problemos arba dideliam jautrumui. Tinkamai atlikti dantų balinimą gali tik srities specialistas.
Straipsnio šaltinis: www.skraidenta.lt

Išimami dantų protezai

Esu pasakojęs apie įvairias dantų protezų rūšis: implantus, dantų karūnėles ar tiltus, tačiau mažiau rašiau apie išimamus dantų protezus. Būtent apie šiuos ir papasakosiu šiame straipsnyje.
Maždaug 700 metais prieš Kristų šiaurinėje Italijoje gyvenusios etruskų gentys pradėjo gaminti dantų protezus iš žmonių arba gyvūnų dantų. Tokio pobūdžio protezai gana greitai sudildavo ar kitaip sugesdavo, tačiau odontologijoje buvo naudojami iki 19 amžiaus.
Seniausi žinomi išimami visos burnos protezai atsirado Japonijoje. Manoma, kad šie buvo pagaminti Ganjyoji šventykloje, Kii provincijoje. Juos pagamino Nakaoka Tei 1538 metais. Protezai buvo padaryti iš medžio. Įdomu, kad jie buvo gana tiksli tikrų dantų kopija. Tokio tipo protezai Japonijoje buvo naudojami iki Meiji periodo pradžios.
Europoje pirmuosius protezus pradėjo gaminti Londono gyventojas Peter De la Roche. Po jo šiuo amato ėmėsi gausybė kitų. Galima paminėti, kad dažniausiai išimamus protezus gamino profesionalūs auksakaliai ir kalviai.
Pirmieji porcelianiniai protezai buvo pagaminti 1770 metais, juos sukūrė Alexis Duchateau. O 1791 metais Britanijoje Nicholas Dubois De Chemant pirmasis užpatentavo išimamus porcelianinius dantų protezus. Įdomu, kad jo į jo patentą buvo įtraukti ir daliniai išimami dantų protezai. 1792 metais šis odontologas pradėjo pardavinėti savo gaminius.
Praėjus beveik 30 metų po Nicholas Dubois De Chemant patento, auksakalys Claudius Ash pradėjo pardavinėti porcelianinius dantų implantus išdėliotus ant auksinės 18 karatų plokštelės. Vėliau plokštelės buvo gaminamos iš vulkanito ir kietos gumos, o 20 amžiuje pradėtas naudoti plastikas.
Šiais laikais išimami protezai dažnai yra laikomi atgyvena dėl sukeliamų nepatogumų: negalėjimo normaliai kramtyti, klapsėjimo kalbant ar estetinių trūkumų. Vis dėlto šiuolaikinės technologijos nestovi vietoje ir gali pasiūlyti ne vieną sprendimą žmonėms netekusiems visų dantų. Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo protezai su 4 fiksacijos sistemomis:

• Magnetinė fiksacija;
• Rutulinė fiksacija;
• Fiksacija užraktais;
• Sijinė fiksacija.

Magnetinės fiksacija
Į žandikaulį yra įstatomi du implantai ant kurių galvučių yra pritvirtintas stiprus magnetas. Kita magneto dalis yra pritvirtinama prie išimamo protezo. Naudojant šią technologiją yra užtikrinamas protezo stabilumas.
Rutulinė fiksacija
Proteze yra įmontuojamas specialus metalinis korpusas, kuriame patalpintas guminis žiedas. Ant įstatyto į žandikaulį implanto uždedama rutuliuko formos galvutė. Dedant protezą ant implantų rutuliukas įlenda į metalinį korpusą ir užsifiksavęs nebeleidžia protezui judėti. Naudojant tokio tipo sistemą patariama įsistatyti mažiausiai du implantus analogiškai kaip ir magnetinės fiksacijos sistemos atžvilgiu. Reikėtų pabrėžti, kad didesnis implantų kiekis leidžia užtikrinti geresnį protezo stabilumą.
Fiksacija specialiais užraktais
Ši fiksacijos sistema nedaug kuo skiriasi nuo rutulinės. Šiuo atveju vietoj guminės atramos naudojamas specialus užraktas. Uždėjus išimamą protezą ant danties implanto šis užraktas yra užfiksuojamas ir vėlgi gana stabiliai laikosi.
Sijinė fiksacija
Tai paskutinė iš mano aptariamų šiuolaikinių fiksacijos sistemų, tačiau ne blogiausia. Ant implantų yra uždedama speciali sija – užraktas. Būtent ant sijos ir yra fiksuojamas išimamas implantas. Visgi ši sistema turi minusą, geriausiai veikia įsistačius daugiau nei 2 implantus.
Šį kartą tiek apie išimamus dantų implantus. Akivaizdu, kad per pusantro tūkstančio metų išimamų protezų sistemos gerokai ištobulėjo. Dabar pacientai kur kas rečiau susiduria su nestabiliai dantų protezais, klapsėjimu kalbant ar kitomis ankščiau buvusiomis įprastomis šių išradimų problemomis. Taigi netekusieji dantų norėdami išlikti sveiki ir gražiai atrodyti dabar turi visas galimybes tai turėti.

Kosmetiniai dantų priežiūros metodai

Ar Jūs kada nors svajojote apie spindinčią, baltą, holivudišką šypseną? Patikėkite, Jūs tokie ne vieni. 2010 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad turint reikiamą sumą, 10 milijonų amerikiečių tuoj jau pat keliautų į odontologo kėdę ir išsibalintų dantis. Tais pačiais metais Amerikoje dantų balinimas kapomis, lazeriu ar kitais metodais buvo pelningiausia paslauga stomatologų teikiamų paslaugų tarpe (paslaugos apyvarta sudarė 1.7 milijardus JAV dolerių). Kosmetiniams dantų dailinimams dabar galima naudoti galybę produktų. Šiame straipsnyje papasakosiu apie kosmetinius dantų priežiūros metodus ir procesus.

Kiekvieno žmogaus dantis yra sudarytas iš vidinio - dentino sluoksnio ir dantį dengiančio emalio, kuris apsaugo dantį. Valgant maistą, geriant gėrimus ar rūkant ant dantų formuojasi naujas apnašų sluoksnis. Odontologai naudodami specialius chemikalus ar įrankius šį sluoksnį gali pašalinti. Taip pat teisingai valant dantis, šį pašalintų ir abrazyvių dalelių turinčios dantų pastos. Beje, taip vadinamos balinančios dantų pastos, taip pat skirtos šio sluoksnio šalinimui.

Pagrindinė problema yra ta, kad plėvelė dantį dengia metų metus, taip svetimkūniai po truputį pradeda skverbtis į emalį. Emalio porose atsiranda nešvarumų ir taip dantis pagelsta arba atsiranda nepageidaujamos dėmės. Vis dėlto dėmės nekelia jokio pavojaus, tačiau dėl estetinių priežasčių žmonėms šios nėra patrauklios.

Paprastai tokiems metodams, kaip dantų balinimas kapomis ar lazeriu, naudojami specialūs chemikalai, kurie išskaido emalio porose susikaupusius nešvarumus. Daugumoje balinimo metodų naudojami du pagrindiniai chemikalai karbamido peroksidas ir hidroksido peroksidas (ta pati medžiaga naudojama plaukų balinimui). Taigi toliau papasakosiu apie galimus dantų balinimo metodus:

Dantų balinimas namuose

Balinant dantis namuose pacientas privalo naudoti specialiai jam pagamintas dantų kapas. Balinimo kapos yra pripildomos specialiu geliu ir dedamos ant dantų. Jas galima užsidėti naktį, miego metu, ar netgi dieną jei šios neverčia jūsų nepatogiai jaustis. Naudojantis šiuo metodu balinimo procesas dažniausiai trunka nuo vienos iki dviejų savaičių. Reikėtų pridurti, kad naudojant kapas dantys gali tapti jautresni, tačiau ilgainiui tai praeina.

Balinimas pas stomatologą

Kaip jau tikriausiai supratote, šis procesas atliekamas odontologijos klinikoje. Paprastai procedūra atliekama per vieną valandą. Dantys yra padengiami dantų balinimui skirta medžiaga, kuri aktyvuojama naudojantis helio lempos šviesa. Norint pasiekti optimalų variantą siūloma šią procedūrą atlikti 2-3 kartus. Šis metodas tinkamiausias praeityje daryto balinimo atnaujinimui.

Negyvų dantų balinimas

Endontontiškai gydytų ir negyvų dantų balinimas gerokai skiriasi nuo įprastų metodų. Negyvi dantys yra balinami iš vidaus į danties kanalą įdedant specialią medžiagą. Ši procedūra kartojama vieną kartą per du metus, nes maždaug tokiu tempu negyvi dantys keičia spalvą.

Ar dantų balinimas saugus?

Dauguma atliktų tyrimų įrodė, kad dantų balinimas yra saugus procesas. 10 procentų karbamido balinimo geliai (3,6 procento hidrogeno peroksido gelio atitikmuo) beveik nedaro jokios žalos emaliui. Didesnės koncentracijos tirpalai gali susilpninti danties apvalkalą, bet įprastai naudojant stiprius gelius yra išrašoma ir fluoro preparatai, padedantys atstatyti atsiradusią žalą. Galima paminėti ir tai, kad žmonėms, kuriems yra įstatyti dantų implantai, balinimas paveiks tik tikrus dantis.

Vis dėlto dažnai naudojant balinimui skirtus preparatus galite pradėti jausti dantų skausmą geriant šiltus ar šaltus gėrimus, taip pat pajausti dantenų skausmus. Taigi atsiradus tokioms komplikacijoms patariama nutraukti balinamųjų preparatų naudojimą. Bet kokiu atveju nėra patariama dažnai balinti dantis. Geriau išsibalinus pirmą kartą naudoti prevencines priemones prieš dantų gelsvėjimą: mesti rūkyti, gerti kavą, raudoną vyną ar kitus maisto ir ne maisto produktus, turinčius savyje dažiklių.

Dantų priežiūra pasaulyje

Dantų balinimas kapomis, lazeriu ar dantų implantai, protezai Lietuvoje prieinami kiekvienam žmogui turinčiam pakankamai lėšų. Visgi pasaulyje vis dar gausu valstybių, kuriose tinkamų odontologų paslaugų negauna begalė gyventojų. Dantų netektis ar gedimus galima sieti tiek su socialinėmis, tiek su ekonominėmis tam tikros visuomenės priežastimis. Šis straipsnis ir bus apie įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių žmonių problemas susijusias su dantų priežiūra ir patikėkite šalys yra ne vien 3 – iojo pasaulio atstovės.

Pasaulinės tendencijos

Netgi tokioje šalyje kaip Didžioji Britanija yra skaičiuojama kad nuo pusės iki 75 procentų vaikų ir suaugusiųjų kenčia nuo įvairių dantų ligų. Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse dantų gedimai yra dar didesnė problema. O juodajame žemyne Afrikoje iš viso neverta kalbėti apie dantų priežiūrą, ten gyvenantys žmonės neturi tinkamo priėjimo prie fluoro šaltinių, ši medžiaga padeda sustiprinti dantų emalį ir apsisaugoti nuo gedimų.

Kur netenkama daugiausiai dantų?

Ekspertai teigia, kad dantų netekimui priežasčių turi gamtinės sąlygos ir socio - ekonominiai veiksniai. Tam tikrose šalyse dantų netektys svyruoja atitinkamai nuo vyraujančio gyvenimo būdo. Gerai išsivysčiusiose industrinėse šalyse, dantų netekčių skaičius po truputį mažėja, tačiau valstybėse, kuriose senstančių žmonių daugėja, daugėja ir dantų netekčių skaičius. Tačiau svarbu paminėti, kad daugumoje išsivysčiusių šalių pagyvenusiems žmonėms dantų implantai yra lengvai prieinama paslauga. Tačiau trečioje pasaulio šalyse, nors ir esant paklausai, ekonominės žmonių galimybės neleidžia šių įsigyti, o ką jau kalbėti apie tokias prabangos paslaugas, kaip dantų balinimas kapomis.

Sunkumai gydant paprastus dantų gedimus ar netektis

Pagrindinė šių problemų gydymo priežastis yra ta, kad žmonėms ne tik trūksta pinigų ar medžiagų, tačiau nėra išugdoma ir reikiamas kiekis kvalifikuotų specialistų. Sunkiai besiverčiančiose šalyse švietimo sistema labai ribota. Įprasta, kad ir Afrikos žemyne sugedę dantys tiesiog paliekami iki tol, kol iškrenta. Dėl tokių atsitikimų žmonės patiria didžiulius skausmus, o vėliau gali susirgti ir kitomis sunkesnėmis ligomis dėl nesugebėjimo sukramtyti maisto.

Tabakas ir dantų priežiūra

Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jau senai teigiama, kad tabakas stipriai kenkia dantims (ne tik jų spalvai). Dauguma periodonto ligų sukeliamos būtent dėl tabako gaminių. Taip pat jau dabar yra numatoma, kad besivystančiose šalyse augant rūkančiųjų skaičiui augs ir dantų gedimų procentas susijęs su tabaku. Beje, šie tyrimai nėra atlikti šiltesniuose kraštuose esančiose šalyse, kur rūkymas jau nuo seno yra labai populiarus. Galima spėti, kad neišsivysčiusiose šalyse tabako įtakotas dantų gedimų skaičius jau dabar yra labai didelis.

Be to, tabako gaminiai sukelia ir kitas burnos ertmės ligas. Tai aiškiai pastebima vyrų tarpe, taip pat Azijos regione, kur rūkymas itin populiarus tarp abiejų lyčių. Dantų netekimas yra pagrindinė rūkančių ir kramtančiųjų tabaką problema, po jos seka tabako sukelti vėžiniai susirgimai.

Pasaulinis sprendimas

 

Nors nemaža dalis žmonių išsivysčiusiose šalyse tiesiog sąmoningai pro ausis praleidžią faktą, kad reikia saugoti savo dantis, jie gali sau leisti dantims skirtą pagalbą iš kvalifikuotų specialistų. O štai su ekonominiais sunkumais susiduriančiose šalyse dantų gedimų ir netekimo skaičiai yra kur kas baisesni. Reikėtų tikėtis, kad labiau išsivysčiusios šalys skirs šioms paramos. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į jaunų žmonių mokymą, kaip reikia tinkamai prižiūrėti dantis. Vėliau galima pradėti auginti kvalifikuotus specialistus, kurie taptų rimtu pagalbos ramsčiu neturtingų šalių gyventojams. Vis dėlto dantų netektis sukelia ne tik nepatogumą, tačiau ir kitas daug rimtesnes ligas, vedančias lig mirties.

Dantų balinimas - priemonės ir saugumas

Dantų balinimas kapomis, geliais, pasta ar lazeriais per pastarąjį dešimtmetį labai išpopuliarėjo. Tam įtakos turėjo stiprus ekonomikos augimas šio amžiaus pradžioje. Stebėtina, kad išaugus žmonių pajamoms labai didelė dalis šių pinigų buvo panaudota išvaizdos tobulinimui Ši tendencija ypač pastebima Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žinoma, pasikeitė ir pati darbo aplinka, padaugėjo stresinių situacijų, dėl ko išaugo kavos ir kitų dantų dažiklių vartojimo kiekiai. Tikriausiai šie pokyčiai turėjo įtakos ir išaugusiems dantų balinimo skaičiams. Visgi mada kartais prasilenkia su sveikata, taigi šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į klausimą ar dantų balinimas yra saugi procedūra?

Balinamoji dantų pasta

Balinančioji dantų pasta yra laikoma vienu geriausių būdų atjauninti šypseną. Nuolatos valant dantis specialia pasta televizijos reklamos teigia, kad bus pasiektas ilgalaikis dantų baltumas. Tačiau reikėtų suprasti, kad šios pastos beveik nebalina dantų. Kaip ir įprastos, balinančiosios daugiau yra prevencinė priemonė prieš dantų gelsvėjimą.

Be to, naudojantys balinančiąsias pastas turėtų būti atsargūs. Kai kurios priemonės savo sudėtyje turi šlifuojančių medžiagų, tokių kaip silicio ar aliuminio oksidai. Pagrindinė šių dantų pastų paslaptis yra tokia, kad sudėtyje esančios abrazyvios dalelės nutrina pageltusį nuo maisto produktų dantų emalį. Tokiu būdu pasiektas dantų baltumas trumpu laikotarpiu gali atrodyti kaip priimtinas sprendimas. Visgi po emalio sluoksniu slepiasi kita medžiaga – dentinas, kurio natūrali spalva yra gelsva. Be to, iki dentino nutrinti dantys gali tapti jautresni šilumai ar šalčiui, taip pat greičiau gesti, trupėti. Taigi ne visos balinančios dantų pastos yra tinkamos jūsų dantims, šiuo klausimu geriausiai konsultuotis su savo odontologu.

Balinančiosios medžiagos

Dažniausiai įvairias balinimui skirtas procedūras, kurių metu yra pasitelkiami tam tikri skysčiai ar kiti mišiniai, atlieka odontologai. Naudojant chemines medžiagas galima pasiekti tikrai gerų rezultatų. Vienas labiausiai paplitusių ingredientų yra vandenilio peroksido tirpalas, kuris gali būti panaudotas keliems skirtingiems dantų balinimo metodams. Pavyzdžiui dantų balinimas kapomis, kuris atliekamas lankantis pas odontologą ir namuose ar dantų balinimas lazeriu vien tik odontologo kabinete.

Žinoma, gera žinia yra ta, kad dantų balinimas pasitelkus chemines medžiagas yra vienas iš efektyviausių ir geriausius rezultatus atnešančių būdų. Visgi šis metodas turi ir neigiamų pusių. Kai kurie specialistai teigia, kad balinant dantis pasitelkus chemines medžiagas platėja dantyse esančios poros, ko pasėkoje gali nutikti daug dalykų. Vienas iš pastebimiausių yra dantų jautrumas šalčiui ar karščiui. Kita neigiama savybė pastebima naudojant chemines medžiagas yra dėmių atsiradimas ant dantų praėjus ilgesniam laiko tarpsniui. Taip pat kartais yra pastebima didesnė skylučių dantyse atsiradimo galimybė. Visgi visi išvardinti atvejai statistiškai yra gana reti ir atsitinka tik išskirtiniais atvejais ar piktnaudžiaujant procedūromis.

Alternatyva dantų balinimui

Nors specialistai laikosi nuomonės, kad dantų balinimas pasitelkus įvairiais priemones nėra toks kenksmingas, kad jo vertėtų atsisakyti, galimas ir kitas natūralesnis būdas padėsiantis išsaugoti dantų baltumą. Žmonių išskiriamos seilės savo sudėtyje ir taip turi medžiagų , kurios padeda stiprinti dantų emalį ir jį šviesinti. Taigi paprasčiausias būdas norint išlaikyti baltą šypseną yra maisto su dažikliais atsisakymas ir nuolatinis dantų valymas. Norintiems drąsiai šypsotis, reikėtų mesti rūkyti, atsisakyti arbatos, kavos, raudono vyno. Geriausiai prenvencinei dantų priežiūrai tinka pasta su kalcio fosfatu, kurios pagalba, taip pat yra stiprinamas emalis.

Taigi nors ir nėra įrodyta, kad dantų balinimas pasitelkus įvairias medžiagas yra kenksmingas, geriausiai tokių būdų išvengti ir nuo mažų dienų pradėti rūpintis savo dantimis.