Išimami dantų protezai

Esu pasakojęs apie įvairias dantų protezų rūšis: implantus, dantų karūnėles ar tiltus, tačiau mažiau rašiau apie išimamus dantų protezus. Būtent apie šiuos ir papasakosiu šiame straipsnyje.
Maždaug 700 metais prieš Kristų šiaurinėje Italijoje gyvenusios etruskų gentys pradėjo gaminti dantų protezus iš žmonių arba gyvūnų dantų. Tokio pobūdžio protezai gana greitai sudildavo ar kitaip sugesdavo, tačiau odontologijoje buvo naudojami iki 19 amžiaus.
Seniausi žinomi išimami visos burnos protezai atsirado Japonijoje. Manoma, kad šie buvo pagaminti Ganjyoji šventykloje, Kii provincijoje. Juos pagamino Nakaoka Tei 1538 metais. Protezai buvo padaryti iš medžio. Įdomu, kad jie buvo gana tiksli tikrų dantų kopija. Tokio tipo protezai Japonijoje buvo naudojami iki Meiji periodo pradžios.
Europoje pirmuosius protezus pradėjo gaminti Londono gyventojas Peter De la Roche. Po jo šiuo amato ėmėsi gausybė kitų. Galima paminėti, kad dažniausiai išimamus protezus gamino profesionalūs auksakaliai ir kalviai.
Pirmieji porcelianiniai protezai buvo pagaminti 1770 metais, juos sukūrė Alexis Duchateau. O 1791 metais Britanijoje Nicholas Dubois De Chemant pirmasis užpatentavo išimamus porcelianinius dantų protezus. Įdomu, kad jo į jo patentą buvo įtraukti ir daliniai išimami dantų protezai. 1792 metais šis odontologas pradėjo pardavinėti savo gaminius.
Praėjus beveik 30 metų po Nicholas Dubois De Chemant patento, auksakalys Claudius Ash pradėjo pardavinėti porcelianinius dantų implantus išdėliotus ant auksinės 18 karatų plokštelės. Vėliau plokštelės buvo gaminamos iš vulkanito ir kietos gumos, o 20 amžiuje pradėtas naudoti plastikas.
Šiais laikais išimami protezai dažnai yra laikomi atgyvena dėl sukeliamų nepatogumų: negalėjimo normaliai kramtyti, klapsėjimo kalbant ar estetinių trūkumų. Vis dėlto šiuolaikinės technologijos nestovi vietoje ir gali pasiūlyti ne vieną sprendimą žmonėms netekusiems visų dantų. Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo protezai su 4 fiksacijos sistemomis:

• Magnetinė fiksacija;
• Rutulinė fiksacija;
• Fiksacija užraktais;
• Sijinė fiksacija.

Magnetinės fiksacija
Į žandikaulį yra įstatomi du implantai ant kurių galvučių yra pritvirtintas stiprus magnetas. Kita magneto dalis yra pritvirtinama prie išimamo protezo. Naudojant šią technologiją yra užtikrinamas protezo stabilumas.
Rutulinė fiksacija
Proteze yra įmontuojamas specialus metalinis korpusas, kuriame patalpintas guminis žiedas. Ant įstatyto į žandikaulį implanto uždedama rutuliuko formos galvutė. Dedant protezą ant implantų rutuliukas įlenda į metalinį korpusą ir užsifiksavęs nebeleidžia protezui judėti. Naudojant tokio tipo sistemą patariama įsistatyti mažiausiai du implantus analogiškai kaip ir magnetinės fiksacijos sistemos atžvilgiu. Reikėtų pabrėžti, kad didesnis implantų kiekis leidžia užtikrinti geresnį protezo stabilumą.
Fiksacija specialiais užraktais
Ši fiksacijos sistema nedaug kuo skiriasi nuo rutulinės. Šiuo atveju vietoj guminės atramos naudojamas specialus užraktas. Uždėjus išimamą protezą ant danties implanto šis užraktas yra užfiksuojamas ir vėlgi gana stabiliai laikosi.
Sijinė fiksacija
Tai paskutinė iš mano aptariamų šiuolaikinių fiksacijos sistemų, tačiau ne blogiausia. Ant implantų yra uždedama speciali sija – užraktas. Būtent ant sijos ir yra fiksuojamas išimamas implantas. Visgi ši sistema turi minusą, geriausiai veikia įsistačius daugiau nei 2 implantus.
Šį kartą tiek apie išimamus dantų implantus. Akivaizdu, kad per pusantro tūkstančio metų išimamų protezų sistemos gerokai ištobulėjo. Dabar pacientai kur kas rečiau susiduria su nestabiliai dantų protezais, klapsėjimu kalbant ar kitomis ankščiau buvusiomis įprastomis šių išradimų problemomis. Taigi netekusieji dantų norėdami išlikti sveiki ir gražiai atrodyti dabar turi visas galimybes tai turėti.

Kosmetiniai dantų priežiūros metodai

Ar Jūs kada nors svajojote apie spindinčią, baltą, holivudišką šypseną? Patikėkite, Jūs tokie ne vieni. 2010 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad turint reikiamą sumą, 10 milijonų amerikiečių tuoj jau pat keliautų į odontologo kėdę ir išsibalintų dantis. Tais pačiais metais Amerikoje dantų balinimas kapomis, lazeriu ar kitais metodais buvo pelningiausia paslauga stomatologų teikiamų paslaugų tarpe (paslaugos apyvarta sudarė 1.7 milijardus JAV dolerių). Kosmetiniams dantų dailinimams dabar galima naudoti galybę produktų. Šiame straipsnyje papasakosiu apie kosmetinius dantų priežiūros metodus ir procesus.

Kiekvieno žmogaus dantis yra sudarytas iš vidinio - dentino sluoksnio ir dantį dengiančio emalio, kuris apsaugo dantį. Valgant maistą, geriant gėrimus ar rūkant ant dantų formuojasi naujas apnašų sluoksnis. Odontologai naudodami specialius chemikalus ar įrankius šį sluoksnį gali pašalinti. Taip pat teisingai valant dantis, šį pašalintų ir abrazyvių dalelių turinčios dantų pastos. Beje, taip vadinamos balinančios dantų pastos, taip pat skirtos šio sluoksnio šalinimui.

Pagrindinė problema yra ta, kad plėvelė dantį dengia metų metus, taip svetimkūniai po truputį pradeda skverbtis į emalį. Emalio porose atsiranda nešvarumų ir taip dantis pagelsta arba atsiranda nepageidaujamos dėmės. Vis dėlto dėmės nekelia jokio pavojaus, tačiau dėl estetinių priežasčių žmonėms šios nėra patrauklios.

Paprastai tokiems metodams, kaip dantų balinimas kapomis ar lazeriu, naudojami specialūs chemikalai, kurie išskaido emalio porose susikaupusius nešvarumus. Daugumoje balinimo metodų naudojami du pagrindiniai chemikalai karbamido peroksidas ir hidroksido peroksidas (ta pati medžiaga naudojama plaukų balinimui). Taigi toliau papasakosiu apie galimus dantų balinimo metodus:

Dantų balinimas namuose

Balinant dantis namuose pacientas privalo naudoti specialiai jam pagamintas dantų kapas. Balinimo kapos yra pripildomos specialiu geliu ir dedamos ant dantų. Jas galima užsidėti naktį, miego metu, ar netgi dieną jei šios neverčia jūsų nepatogiai jaustis. Naudojantis šiuo metodu balinimo procesas dažniausiai trunka nuo vienos iki dviejų savaičių. Reikėtų pridurti, kad naudojant kapas dantys gali tapti jautresni, tačiau ilgainiui tai praeina.

Balinimas pas stomatologą

Kaip jau tikriausiai supratote, šis procesas atliekamas odontologijos klinikoje. Paprastai procedūra atliekama per vieną valandą. Dantys yra padengiami dantų balinimui skirta medžiaga, kuri aktyvuojama naudojantis helio lempos šviesa. Norint pasiekti optimalų variantą siūloma šią procedūrą atlikti 2-3 kartus. Šis metodas tinkamiausias praeityje daryto balinimo atnaujinimui.

Negyvų dantų balinimas

Endontontiškai gydytų ir negyvų dantų balinimas gerokai skiriasi nuo įprastų metodų. Negyvi dantys yra balinami iš vidaus į danties kanalą įdedant specialią medžiagą. Ši procedūra kartojama vieną kartą per du metus, nes maždaug tokiu tempu negyvi dantys keičia spalvą.

Ar dantų balinimas saugus?

Dauguma atliktų tyrimų įrodė, kad dantų balinimas yra saugus procesas. 10 procentų karbamido balinimo geliai (3,6 procento hidrogeno peroksido gelio atitikmuo) beveik nedaro jokios žalos emaliui. Didesnės koncentracijos tirpalai gali susilpninti danties apvalkalą, bet įprastai naudojant stiprius gelius yra išrašoma ir fluoro preparatai, padedantys atstatyti atsiradusią žalą. Galima paminėti ir tai, kad žmonėms, kuriems yra įstatyti dantų implantai, balinimas paveiks tik tikrus dantis.

Vis dėlto dažnai naudojant balinimui skirtus preparatus galite pradėti jausti dantų skausmą geriant šiltus ar šaltus gėrimus, taip pat pajausti dantenų skausmus. Taigi atsiradus tokioms komplikacijoms patariama nutraukti balinamųjų preparatų naudojimą. Bet kokiu atveju nėra patariama dažnai balinti dantis. Geriau išsibalinus pirmą kartą naudoti prevencines priemones prieš dantų gelsvėjimą: mesti rūkyti, gerti kavą, raudoną vyną ar kitus maisto ir ne maisto produktus, turinčius savyje dažiklių.

Dantų priežiūra pasaulyje

Dantų balinimas kapomis, lazeriu ar dantų implantai, protezai Lietuvoje prieinami kiekvienam žmogui turinčiam pakankamai lėšų. Visgi pasaulyje vis dar gausu valstybių, kuriose tinkamų odontologų paslaugų negauna begalė gyventojų. Dantų netektis ar gedimus galima sieti tiek su socialinėmis, tiek su ekonominėmis tam tikros visuomenės priežastimis. Šis straipsnis ir bus apie įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių žmonių problemas susijusias su dantų priežiūra ir patikėkite šalys yra ne vien 3 – iojo pasaulio atstovės.

Pasaulinės tendencijos

Netgi tokioje šalyje kaip Didžioji Britanija yra skaičiuojama kad nuo pusės iki 75 procentų vaikų ir suaugusiųjų kenčia nuo įvairių dantų ligų. Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse dantų gedimai yra dar didesnė problema. O juodajame žemyne Afrikoje iš viso neverta kalbėti apie dantų priežiūrą, ten gyvenantys žmonės neturi tinkamo priėjimo prie fluoro šaltinių, ši medžiaga padeda sustiprinti dantų emalį ir apsisaugoti nuo gedimų.

Kur netenkama daugiausiai dantų?

Ekspertai teigia, kad dantų netekimui priežasčių turi gamtinės sąlygos ir socio - ekonominiai veiksniai. Tam tikrose šalyse dantų netektys svyruoja atitinkamai nuo vyraujančio gyvenimo būdo. Gerai išsivysčiusiose industrinėse šalyse, dantų netekčių skaičius po truputį mažėja, tačiau valstybėse, kuriose senstančių žmonių daugėja, daugėja ir dantų netekčių skaičius. Tačiau svarbu paminėti, kad daugumoje išsivysčiusių šalių pagyvenusiems žmonėms dantų implantai yra lengvai prieinama paslauga. Tačiau trečioje pasaulio šalyse, nors ir esant paklausai, ekonominės žmonių galimybės neleidžia šių įsigyti, o ką jau kalbėti apie tokias prabangos paslaugas, kaip dantų balinimas kapomis.

Sunkumai gydant paprastus dantų gedimus ar netektis

Pagrindinė šių problemų gydymo priežastis yra ta, kad žmonėms ne tik trūksta pinigų ar medžiagų, tačiau nėra išugdoma ir reikiamas kiekis kvalifikuotų specialistų. Sunkiai besiverčiančiose šalyse švietimo sistema labai ribota. Įprasta, kad ir Afrikos žemyne sugedę dantys tiesiog paliekami iki tol, kol iškrenta. Dėl tokių atsitikimų žmonės patiria didžiulius skausmus, o vėliau gali susirgti ir kitomis sunkesnėmis ligomis dėl nesugebėjimo sukramtyti maisto.

Tabakas ir dantų priežiūra

Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jau senai teigiama, kad tabakas stipriai kenkia dantims (ne tik jų spalvai). Dauguma periodonto ligų sukeliamos būtent dėl tabako gaminių. Taip pat jau dabar yra numatoma, kad besivystančiose šalyse augant rūkančiųjų skaičiui augs ir dantų gedimų procentas susijęs su tabaku. Beje, šie tyrimai nėra atlikti šiltesniuose kraštuose esančiose šalyse, kur rūkymas jau nuo seno yra labai populiarus. Galima spėti, kad neišsivysčiusiose šalyse tabako įtakotas dantų gedimų skaičius jau dabar yra labai didelis.

Be to, tabako gaminiai sukelia ir kitas burnos ertmės ligas. Tai aiškiai pastebima vyrų tarpe, taip pat Azijos regione, kur rūkymas itin populiarus tarp abiejų lyčių. Dantų netekimas yra pagrindinė rūkančių ir kramtančiųjų tabaką problema, po jos seka tabako sukelti vėžiniai susirgimai.

Pasaulinis sprendimas

 

Nors nemaža dalis žmonių išsivysčiusiose šalyse tiesiog sąmoningai pro ausis praleidžią faktą, kad reikia saugoti savo dantis, jie gali sau leisti dantims skirtą pagalbą iš kvalifikuotų specialistų. O štai su ekonominiais sunkumais susiduriančiose šalyse dantų gedimų ir netekimo skaičiai yra kur kas baisesni. Reikėtų tikėtis, kad labiau išsivysčiusios šalys skirs šioms paramos. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į jaunų žmonių mokymą, kaip reikia tinkamai prižiūrėti dantis. Vėliau galima pradėti auginti kvalifikuotus specialistus, kurie taptų rimtu pagalbos ramsčiu neturtingų šalių gyventojams. Vis dėlto dantų netektis sukelia ne tik nepatogumą, tačiau ir kitas daug rimtesnes ligas, vedančias lig mirties.

Dantų balinimas - priemonės ir saugumas

Dantų balinimas kapomis, geliais, pasta ar lazeriais per pastarąjį dešimtmetį labai išpopuliarėjo. Tam įtakos turėjo stiprus ekonomikos augimas šio amžiaus pradžioje. Stebėtina, kad išaugus žmonių pajamoms labai didelė dalis šių pinigų buvo panaudota išvaizdos tobulinimui Ši tendencija ypač pastebima Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žinoma, pasikeitė ir pati darbo aplinka, padaugėjo stresinių situacijų, dėl ko išaugo kavos ir kitų dantų dažiklių vartojimo kiekiai. Tikriausiai šie pokyčiai turėjo įtakos ir išaugusiems dantų balinimo skaičiams. Visgi mada kartais prasilenkia su sveikata, taigi šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į klausimą ar dantų balinimas yra saugi procedūra?

Balinamoji dantų pasta

Balinančioji dantų pasta yra laikoma vienu geriausių būdų atjauninti šypseną. Nuolatos valant dantis specialia pasta televizijos reklamos teigia, kad bus pasiektas ilgalaikis dantų baltumas. Tačiau reikėtų suprasti, kad šios pastos beveik nebalina dantų. Kaip ir įprastos, balinančiosios daugiau yra prevencinė priemonė prieš dantų gelsvėjimą.

Be to, naudojantys balinančiąsias pastas turėtų būti atsargūs. Kai kurios priemonės savo sudėtyje turi šlifuojančių medžiagų, tokių kaip silicio ar aliuminio oksidai. Pagrindinė šių dantų pastų paslaptis yra tokia, kad sudėtyje esančios abrazyvios dalelės nutrina pageltusį nuo maisto produktų dantų emalį. Tokiu būdu pasiektas dantų baltumas trumpu laikotarpiu gali atrodyti kaip priimtinas sprendimas. Visgi po emalio sluoksniu slepiasi kita medžiaga – dentinas, kurio natūrali spalva yra gelsva. Be to, iki dentino nutrinti dantys gali tapti jautresni šilumai ar šalčiui, taip pat greičiau gesti, trupėti. Taigi ne visos balinančios dantų pastos yra tinkamos jūsų dantims, šiuo klausimu geriausiai konsultuotis su savo odontologu.

Balinančiosios medžiagos

Dažniausiai įvairias balinimui skirtas procedūras, kurių metu yra pasitelkiami tam tikri skysčiai ar kiti mišiniai, atlieka odontologai. Naudojant chemines medžiagas galima pasiekti tikrai gerų rezultatų. Vienas labiausiai paplitusių ingredientų yra vandenilio peroksido tirpalas, kuris gali būti panaudotas keliems skirtingiems dantų balinimo metodams. Pavyzdžiui dantų balinimas kapomis, kuris atliekamas lankantis pas odontologą ir namuose ar dantų balinimas lazeriu vien tik odontologo kabinete.

Žinoma, gera žinia yra ta, kad dantų balinimas pasitelkus chemines medžiagas yra vienas iš efektyviausių ir geriausius rezultatus atnešančių būdų. Visgi šis metodas turi ir neigiamų pusių. Kai kurie specialistai teigia, kad balinant dantis pasitelkus chemines medžiagas platėja dantyse esančios poros, ko pasėkoje gali nutikti daug dalykų. Vienas iš pastebimiausių yra dantų jautrumas šalčiui ar karščiui. Kita neigiama savybė pastebima naudojant chemines medžiagas yra dėmių atsiradimas ant dantų praėjus ilgesniam laiko tarpsniui. Taip pat kartais yra pastebima didesnė skylučių dantyse atsiradimo galimybė. Visgi visi išvardinti atvejai statistiškai yra gana reti ir atsitinka tik išskirtiniais atvejais ar piktnaudžiaujant procedūromis.

Alternatyva dantų balinimui

Nors specialistai laikosi nuomonės, kad dantų balinimas pasitelkus įvairiais priemones nėra toks kenksmingas, kad jo vertėtų atsisakyti, galimas ir kitas natūralesnis būdas padėsiantis išsaugoti dantų baltumą. Žmonių išskiriamos seilės savo sudėtyje ir taip turi medžiagų , kurios padeda stiprinti dantų emalį ir jį šviesinti. Taigi paprasčiausias būdas norint išlaikyti baltą šypseną yra maisto su dažikliais atsisakymas ir nuolatinis dantų valymas. Norintiems drąsiai šypsotis, reikėtų mesti rūkyti, atsisakyti arbatos, kavos, raudono vyno. Geriausiai prenvencinei dantų priežiūrai tinka pasta su kalcio fosfatu, kurios pagalba, taip pat yra stiprinamas emalis.

Taigi nors ir nėra įrodyta, kad dantų balinimas pasitelkus įvairias medžiagas yra kenksmingas, geriausiai tokių būdų išvengti ir nuo mažų dienų pradėti rūpintis savo dantimis.

Apie dantis ir įžymybės

Dantų balinimas kapomis ar kitomis priemonėmis nebėra naujas dalykas. Ši procedūra yra taikoma pora amžių. Dažniausiai ja naudojasi turtingesnieji žmonės. Lyginant su praeityje naudotomis priemonėmis: šlapimu, natrio rūgštimi, pelenais, dabartiniai metodai yra gerokai ištobulėję ir efektyvesni. Taigi ir patrauklesni didesnei žmonių grupei. Visgi ne tobulėjantys balinimo metodai priverčia žmones siekti spindinčios baltos šypsenos...

Štai Holivudo įžymybėms dantų balinimas yra jų profesijos, pasiruošimo darbui dalis. Nors dabar bulvariniuose laikraščiuose dažnai galima perskaityti, kaip kokia garsenybė darėsi plastinę operaciją, kur kas dažniau paparaciai aktorius ar dainininkus pagauna išeinančius iš odontologijos klinikų. O garsenybėms, norinčioms išvengti viešumo, dantų balinimas kapomis namuose yra tinkamas sprendimas. Tiesa, po tokių procedūrų aktoriai ryžtasi kapas netgi parduoti, beje, už įspūdingas sumas.

Perskaičius tokias naujienas paprasti žmonės nori sekti savo dievaičiais, būti panašūs į juos. Na, niekas negali skųstis dėl tokių tendencijų. Štai farmacininkai gaminantys priemones dantų balinimui turbūt itin džiaugiasi. Šiuo metu apsilankius odontologo kabinete pacientams bus pasiūlytas ne vienas balinimo būdas. Amerikos vaistinėse jau galima įsigyti specialių baltų dantų dažų ar dantų balinimo rinkinių. Paprastose parduotuvėse nesunku surasti kelias dešimtis balinančių dantų pastų. Vis dėlto reikėtų suprasti, kad odontologijos kabinetuose siūlomos paslaugos nors ir bus brangesnės atpirks kiekvieno lūkesčius.

Žinoma, turtingi ir įžymus aktoriai ar dainininkai visada renkasi brangiausius ir labiausiai ištobulintus balinimo būdus, kurie atneša gana greitą rezultatą. Aukštosiomis technologijoms paremtuose procesuose naudojami netgi specialūs lazeriai. Tokios procedūros pagalba dantis galima išbalinti vos vieno apsilankymo metu, kai dantų balinimas kapomis užtrunka daugiau nei vieną mėnesį. Kas be ko, balinimas lazeriu labai brangus ir ne kiekvienam prieinamas malonumas.

Taigi, kodėl įžymybėms reikalingas dantų balinimas? Į šį klausimą labai nesunku atsakyti. Dauguma jų dėl didelio streso rūko, geria kavą ar kitus tonizuojančius gėrimus, turinčius įvairių dažiklių, kurie kenkia ir tamsina dantis. Be to, šių gelsvėjimas yra natūralus procesas, kuris nutinka visiems žmonėms. Dėl nuolatinio rodymosi ekrane ir iškeltų mados standartų, dantų balinimas ir tapo toks populiarius tarpe žmonių, pasirodančių žydruosiuose ekranuose.

Visgi, tai jog garsūs žmonės balina dantis turi ir neigiamos įtakos. Gana dažnas atvejis, kad siekdami šviesesnių dantų žmonės tiesiog persistengia. Visi odontologai sutinka, kad per balta šypsena turi neigiamą įspūdį. Ryškiai balti dantys tampa dominuojančiu veido bruožu ir nuolatos atkreipia dėmesį, atrodo nenatūraliai. Specialistai sutinka, kad dantų baltumas turi būti toks pat kaip akies obuolio spalva. Deja, daugumai tokie patarimai būna per „tamsūs“.

Be to, dantų balinimas kapomis ar kitais metodais susilpnina emalį, ko pasėkoje dantys tampa jautresni ir yra jaučiamas skausmas geriant šiltus ar šaltus gėrimus. Ne vienas garsus žmogus turi tokią bėdą. Taigi, pakartotini balinimai gali turėti neigiamą įtaką, ko pasėkoje odontologams dažnai tenka taikyti ir rimtesnes priemones pradėjus dantims gesti. Dažnam pacientui, nuolatos balinančiam dantis, tenka naudoti ir tokias paslaugas kaip estetinį plombavimą ar net protezavimą.

Taigi norėdami turėti gražią šypseną nepersistenkite. Ne visada yra protinga sekti kitų žmonių pavyzdžiu. Geriau vadovaukitės savo galva ir specialistų patarimais. Reikėtų nepersistengti ir naudojant įvairias naujoves skirtas dantų balinimui. Šios gali ne tik, kad nepadėti, bet ir pakenkti dantims.

Protezavimas naudojant implantus

Dantų protezavimas atliekamas keliais skirtingais metodais, naudojant: vainikėlius, implantus, dantų protezus ir laminates. Visgi iš visų šių metodų dantų implantai yra bene sudėtingiausias ir pažangiausias odontologijoje taikomas metodas. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosiu apie šį būdą ir jo taikymo ypatumus.

Dantų protezavimas implantais susideda iš dviejų pagrindinių etapų: implanto įsodinimo ir protezavimo ant implantų. Implanto įsodinimo metu į žandikaulį įdiegiamas titaninis varžtelis ant kurio galvutės vėliau tvirtinsis danties protezas.

Žandikaulyje prigijus įsodintam implantui pradedamas protezavimo ant implantų etapas. Odontologas paima paciento dantų antspaudus, pagal kuriuos bus gaminamos dantų karūnėlės. Priklausomai nuo paciento poreikių ir įsodintų implantų skaičiaus naudojamos skirtingos dantų karūnėlių konstrukcijos, kurios yra skirstomos į tris rūšis:

• Kai pacientas netekęs vieno danties;
• Kai pacientas netekęs kelių dantų vienoje eilėje;
• Kai pacientas netekęs žandikaulyje visiškai neturi dantų;

Dantų protezavimas kai žandikaulyje visai nėra dantų

Šiuo atveju naudojant implantus pacientas išvengia išimamų protesų, kurie yra gana nepatogūs ir juda. Norint suprotezuoti bedantį žandikaulį dažniausiai reikia bent šešių implantų ant kurių yra dedamas visas karūnėlių lankas. Šiuo būdu suprotezavus dantis pacientas visiškai nejaučia skirtumo tarp buvusių tikrų ir esamų netikrų protezų.

Dantų protezavimas kai trūksta kelių dantų vienoje eilėje

Pacientui netekus kelių dantų vienoje eilėje dantų protezavimas implantais tampa šiek tiek sudėtingesnis ir gerokai brangesnis. Paprastai tokiu atveju yra naudojami bent du implantai, kurie gali išlaikyti tris dantų karūnėles, kai kuriais atvejais du dantų implantai atlaiko ir keturias, tačiau tokiu atveju šioms tenka nemažas krūvis. Bet kokiu atveju implantų skaičių nustato odontologas.

Dantų protezavimas kai trūksta vieno danties

Šis atvejis yra pats paprasčiausias. Pagal odontologo paimtus dantų įspaudus laboratorijoje pagaminama danties karūnėlė, kurią gydytojas pritvirtina ant implanto galvutės. Šiuo atveju implantavimo procedūra yra pati tinkamiausia, nes kita taikytina procedūra būtų danties tilto naudojimas. Šios procedūros metu tektų šlifuoti šalia esančius dantis, taip jiems pakenkiant. Vieno danties protezavimui tereikia vieno implanto.

Įdomūs faktai apie dantis (II dalis)

Estetinis plombavimas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose nebėra prabanga. Mūsų šalies odontologijos kabinetai nedaug atsilieka nuo vakarų pasaulio. Visgi kaip ir visame pasaulyje taip ir Lietuvoje žmonių pasąmonėje išlieka odontologų baimė, nesvarbu kokiu reikalu pas juos apsilankoma. Šiame straipsnyje aprašysiu dar daugiau įdomių ir linksmų faktų apie odontologiją. Galbūt šie padės sužmoginti baisiuosius odontologus ir jų specialybę.

Taigi štai pirmieji faktai apie odontologiją, naudojamas technologijas ir jas sekančius mitus:

• Ar žinojote, kad senovėje dantų valymui žmonės naudojo aktyviąją anglį, kreidą, citrinos sultis, pelenus ar net tabako ir medaus mišinius. Ir tik prieš maždaug 100 metų pirmieji odontologai išrado ir ištobulino mėtinį kremą, kuris laikui bėgant gavo pavadinimą dantų pasta. Taigi įsivaizduokite prieš šimtą metų estetinis plombavimas Vilniuje ar kituose pasaulio miestuose tikrai nebuvo įmanomas, kaip tada turėjo atrodyti žmonių dantys?
• Prieš dantų šepetėlio išradimą žmonės naudojo šakeles ar pirštus dantų valymui. Beje, Indijoje medžio pavadinimu neem šakelės dar ir dabar naudojamos dantų higienoje.
• Garsus graikų daktaras Hipokratas (400 metų prieš Kristų) pasiūlė gaminti dantų pastą iš trijų pelių ir kiškio galvos, ši pasta turėjo gydyti dantų skausmą.
• Prieš dantų pastos išradimą, dantų valymui buvo naudojami ir sutrupinti kiaušinių lukštai, pemza ar sudegintos gyvulių kanopos. Tokiomis medžiagomis valomiems dantims tikrai buvo reikalingas estetinis plombavimas.
• Ar žinojote, kad trečdalis žmonijos populiacijos dantų pastos tūbelę spaudžia nuo vidurio?
• Seniausias pasaulyje žinomas dantų pastos receptas naudotas daugiau nei prieš 1500 metų, kuris buvo rastas vieno Vienos muziejaus rūsyje. Colgate pirmąją dantų pastą išleido 1873 metais.

• 17 amžiaus pradžioje Japonijoje moterys išpopuliarino dantų dažymą juodai. Tokiu gestu buvo parodomas lojalumas savo vyrams.
• Romos imperijos laikais, šiaurės gentys (galai) dantų valymui naudojo šlapimą. Šlapime yra gausu karbamido, kuris padeda išbalinti dantis.
• Senovės graikai pirmieji išrado reples padedančias ištraukti dantis.
• Kinijoje buvo populiaru sugedusius ir skaudamus dantis apvynioti papiruso lapu ant kurio rašalu buvo užrašyti apkalbėjimai ir užkerėjimai padedantys sumažinti skausmą. Šaunu, kad dabar turime nuskausminamuosius.
• Taip pat yra žinoma tokie atvejai, kai senovėje praradus dantį to meto specialistai ištraukdavo dantis iš negyvėlių ir įsodindavo juos gyviesiems.
• William F. Semple, odontologas iš JAV, pirmasis užpatentavo kramtomąją gumą 1869 metais.
• Pats vertingiausias pasaulyje dantis priklauso Izaokui Niutonui. Vienas JAV verslininkas už šio mokslininko dantį sumokėjo 4560 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, dabar dantis yra nešiojamas kaip žiedas.

Kiek galima apie tuos žmones, štai poilsiui, šiek tiek įdomių faktų apie gyvūnų dantis:

• Žiurkės dantys auga visą jos gyvenimą, dėl šios priežastis šis gyvūnas stipriai kandžiojasi, nes taip mėgina atsikratyti augančių dantų skausmo.
• Didžiausia ryklių rūšis turi mažiausius dantis. 12 metrų bangininis ryklys turi daugiau nei 4000 dantų, kurių aukštis tik 3 milimetrai. Nauji dantys nuolatos formuojasi eilėmis ryklių žandikaulyje. Ryklio dantys visiškai pasikeičia per 8 dienas. Beje, šių gyvūnų dantys tokie pat stiprūs kaip plienas.
• Karvės neturi viršutinių priekinių dantų, o jų apatiniai priekiniai dantys visą gyvenimą auga.
• Arklių dantys nuolatos auga, dėl šios priežasties šie gyvūnai linkę graužti įvairius daiktus taip nudilindami augančius dantis.
• Afrikinės skruzdėdos dantys neturi emalio sluoksnio, dėl to gyvūnas savo dantis nuolatos pameta, tačiau vietoje senų nuolatos atauga nauji.
• Laukite tęsinio.

Nauji odontologijos išradimai gali pakeisti grąžtą ir dantų šepetėlį

Būkite pasiruošę ištarti viso gero baugiems odontologų grąžtams ir kasdieniniams dantų šepetėliams. Dėka dviejų naujų odontologinių išradimų, dantų priežiūra ir taisymas per ateinančius 10 metų gali kardinaliai pasikeisti. Sąvokos odontologijos klinika ir dantų protezavimas gali išnykti. Apie šiuos išradimus ir bus šis straipsnis.
 Lydso dantų instituto (Leeds Dental Institute) mokslininkai atrado būdą, kaip nukopijuoti natūralų dantų formavimosi ir augimo procesą, atradimas leidžia dantims patiems save „pataisyti“. Antrasis atradimas taip pat sukurtas tame pačiame institute, tai specialus burnos skystis, nužudantis kenksmingas bakterijas, ardančias dantų emalį saulei pasiekus burną.
Atradėjai tikisi, kad prevencinis skystis rinką pasieks per artimiausius trejus metus, o štai savaime besitaisantys dantys vartotojams gali tapti prieinami po penkerių metų.
Dantų taisymas be grąžto yra paremtas naujo proteino atradimu, kuris užtaiso atsiradusius mikro pažeidimus dantų emalyje. Ši medžiaga yra tarsi pastoliai statybos procese, dėka jos yra pritraukiami mineralai, kurie padeda suformuoti emalį, taisymo procesui naudojamos tos pačios dalelės, kurias naudoja ir mūsų kūnas, formuodamas dantis. Ši medžiaga gali būti užtepama ant dantų ankstyvosiose skylių atsiradimo stadijose, kai ėduonis dar nėra išplitęs.
„Aš negaliu pakęsti dantų grąžto garso, kaip bebūtų keista su manimi sutinka ir nemaža dalis žmonių, kuriems vien tik šių prietaisų garsas sukelia didžiulę baimę. Dėl to mes nusprendėme ištirti ankstyvąją ėduonies atsiradimo stadiją“, Britanijos laikraščiui teigė tyrimo grupės vadovė, profesorė Jennifer Kirkham.
Iš tiesų šis gydymas gali būti naudojamas užtaisyti ir mažas skylutes dentine, dėl kurių jaučiamas dantų skausmas esant šalčiui ar karščiui. Kaip bebūtų, prieš tai šis proteinas turi būti patikrintas ar atitinka visus saugumo reikalavimus, juk ši medžiaga yra visai nauja. Tyrimų grupės vadovė profesorė Kirkham tikisi, kad saugumo bandymai bus pradėti per ateinančius metus, o po penkerių metų ši medžiaga galėtų būti pristatyta visuomeniniam naudojimui. „Mes tikime, kad ši medžiaga sukels perversmą odontologijos pasaulyje, tai mūsų dantų ateitis“, teigė profesorė.
Kitas instituto išradimas, dantų skystis, veikiamas šviesos veikia gana paprastu principu. Speciali molekulė įsiskverbia į burnoje esančias bakterijas, saulei apšvietus burnos ertmę ši medžiaga kenksmingas bakterijas sunaikina iš vidaus, šis metodas vadinamas foto dinamine terapija. Šio produkto tyrimų pradžioje tikėtasi medžiagą panaudoti neįgalių žmonių priežiūrai, taip palengvinant dantų valymą, visgi dėl didžiulio patogumo, medžiaga greičiausiai bus pradėta naudoti, kaip pakaitalas dantų pastai. Beje, šiam produktui saugumo reikalavimai bus paprastesni, kadangi procesą vykdanti dalelė, jau dabar yra naudojama maisto pramonėje.
Profesorė Kirkham teigė: „Šios medžiagos dėka galime patobulinti dantų higieną. Mes siekiame supaprastinti dantų valymą“. Visgi tyrimų grupės vadovė yra gana atsargi ir kol kas nedrįsta teigti, kad antrasis išradimas gali pakeisti dantų šepetėlius, nors ir lengvai gali įžvelgti esamą potencialą. Galima pridurti ir tai, kad šio produkto gamybos kaštai kol kas yra labai žemi. Žinoma, naujasis dantų valymo skystis dar turi būti nuodugniai patikrintas su žmonėmis. Beje, profesorės teigimu, naujasis metodas padės gydyti ir burnos ertmės ligas, kurios yra pagrindinė dantų netekimo priežastis.



Taigi per ateinantį dešimtmetį odontologijos rinką gali sukrėsti didžiulis perversmas. Galbūt po dešimties ar dvidešimties metų išnyks dabar įprastos sąvokos dantų protezavimas, valymas ar net dabartinė odontologijos klinika. Taigi dabar belieka laukti naujųjų išradimų.

Išradimai odontologijoje

Pagal apibrėžimą, odontologijai yra priskiriama dantų, burnos ertmės ir kitų susijusių struktūrų priežiūra, profilaktika ir gydymas. Taigi, dantų valymas, dantų taisymas ir dantų balinimas kapomis priskiriamas odontologijos mokslui. Savaime suprantama, odontologija ir dantų priežiūra vystėsi jau nuo senų laikų. Šiame straipsnyje apžvelgsiu didžiausius šiai medicinos krypčiai priskiriamus atradimus.
Dantų šepetėlis
Pirmieji dantų šepetėliai su šeriais buvo išrasti Kinijoje. Kinai šiuos gamino iš šaltuose kraštuose gyvenusių kiaulių šerių.
Pirmieji, 17 amžiuje, Europoje dantų šepetėlius pristatė prancūzų odontologai. Visgi, masiniai gamybai paruoštus šepetėlius sukūrė aršūs prancūzų priešinikai, anglai. Tai padarė William Addis. O štai Amerikoje pirmasis dantų šepetėlis buvo patentuotas H. N. Wadsworth, 1885 metais, iš karto po to šis įrankis pradėtas masiškai gaminti visoje Amerikoje. Na, o nailoniniai dantų šepetėliai atsirado 1938 metais.
Sunku patikėti, kad tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip JAV iki antrojo pasaulinio karo pabaigos dantų valymas nebuvo populiarus, tik po karo grįžę kareiviai armijoje išsiugdytą įprotį įskiepijo savo namiškiams.
Dantų pasta
Dantų pasta buvo naudojama Kinijoje ir Indijoje jau nuo 5000-ųjų metų prieš Kristų. Visgi, moderni dantų pasta pradėta gaminti 19 amžiuje. Vvėliau dantų pasta buvo tobulinta tokia seka:
·         dantistas Peabody 1824 metais sugalvojo į šią dėti muilo;
·         1850 metais John Harris į pastos sudėtį įmaišė kreidos;
·         1873 metais Colgate įmonė pradėjo dantų pastos masinę gamybą, ši buvo pakuojama stiklainiuose;
·         1892 metais daktaras Washington Shefield iš Konektikuto dantų pastą supakavo į tūbelę;
·         II pasaulinio karo metu muilas dantų pastoje buvo pakeistas emulsikliais, o dar po keleto metų Colgate įmonė pradėjo dėti fluorido.
Dantų siūlas
Dantų siūlas, kaip ir prieš tai minėti išradimai, atsirado dar senovėje. Archeologai dantų krapštukų ir siūlų liekanas atranda dar priešistorinių žmonių palaikuose. Levi Spear Parmly (1790 - 1859) Naujasis Orleanas, Amerika, yra laikomas šiuolaikinio dantų siūlo išradėju. Parmly šio gamybai naudojo šilko siūlus.
1882 metais „Codman and Shurtleft“ įmonė pradėjo masinę nevaškuoto šilko siūlų dantims gamybą. II-ojo pasalinio karo metais daktaras Chares C. Bass šilkinį siūlą pakeitė nailoniniu.
Dantų krapštukas
Šio įrankio pramoninė gamyba pradėta 1872 metais. Silas Noble ir J. P. Cooley užpatentavo pirmąją dantų krapštukų gamybai skirtą mašiną.
Dantų plombos
Skylės dantyse atsiranda dėl dantų emalio dėvėjimosi. Šių užtaisymui naudotos įvairiausios medžiagos: guma, akmens skalda, metalai. Arculanus buvo pirmasis žmogus, 1848 metais pasiūlęs plombuoti dantis specialiai apdirbtu auksu.
Odontologo kėdė
1848 metais Waldo Hanchett užpatentavo pirmąją odontologo kėdę.
Odontologinis grąžtas
1875 metais, sausio 26 dieną, George Green užpatentavo pirmąjį elektrinį dantų taisymui skirtą gražtą.
Dirbtiniai dantys
Dirbtiniai dantys pradėti naudoti 700 metais prieš Kristų. Visuomenėje priimta nuomonė, kad Etruskai pirmieji sumodeliavo dirbtinius dantis iš dramblio kaulo, kurie montavosi ant auksinių tiltų. Visgi, ne tokie pažangūs dirbtiniai dantys buvo randami ir Pietų Amerikoje bei Egipte.
Novokainas
Istorijai yra žinoma, kad per dantų operacijas skausmo malšinimui 2700 metų prieš Kristų kinai naudojo akupunktūrą. Pirmuoju mūsų laikų anestetiku tapo kokainas. Šį narkotiką 1884 metais pristatė Carl Koller. Dėl šalutinio kokaino sukeliamo poveikio - priklausomybės, chemikai pradėjo tyrimus, siekiant surasti kitą, ne tokį kenksmingą anestetiką. 1905 metais Alfred Einkon pristatė Novokainą, kuris naudojamas iki šiol.


Dantų balinimas kapomis
Pirmieji dantų balinimo atvejai datuojamai dar 3000 metais prieš Kristų, naudojant šlapimą ir kitus šarmus. Visgi, šiuolaikinis dantų balinimas kapomis išpopuliarėjo devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Apie dantų balinimą

Daugelis žmonių nori turėti sveikus baltus dantis. Televizijoje ir žurnaluose galima išvysti žvaigždes su žėrinčio baltumo šypsenomis, o juk į garsius ir žinomus visada nori lygiuotis ir didžioji dalis visuomenės. Mūsų valgomas maistas, įvairūs dažikliai pakeičia dantų spalvą, taigi labai dažnai vien dantų valymo pasta nebeužtenka, tenka ieškoti kitų būdų, tokių kaip dantų balinimas kapomis ar specialiais lazeriais.
Dantų balinimas šiuo metu yra viena populiariausių gydymo procedūrų. Daugiau kaip prieš šimtą metų pradėta dantis balinti naudojant vandenilio peroksidą. Ši medžiaga tebenaudojama ir dabar, kartais pasitelkiama silpnesnė jos forma - karbamido peroksidas.
Kas gali balinti dantis?
Griežtai draudžiama balinti dantis, kurių emalis yra nusidėvėjęs arba tokių kurie yra pažeisti ėduonies. Taip pat nepatartina balinti dantų sergant dantenų uždegimu, periodontitu, taip pat rūkantiems ar alkoholiu piktnaudžiaujantiems pacientams. Reikia atkreipti dėmesį, kad yra žmonių alergiškų balinančioms medžiagoms. Šią procedūrą patariama atidėti nėščioms ar maitinančioms kūdikį, taip asmenins jaunesniems nei 18 metų. Svarbu atidžiai rinktis balinimo metodus žmonėms, sergantiems virškinimo sistemos ligomis.
Būdai ir priemonės
Dantų balinimo procedūrą galima atlikti tiek namuose, tiek odontologijos kabinete. Populiariausi metodai namuose yra dantų balinimas kapomis, dantų pasta, juostelėmis. Odontologo kabinete procedūrai naudojamos stipresnis balinimo gelis, šio poveikis suaktyvinamas specialiu lazeriu ar lempa.
Dantų balinimas kapomis
Kapos gali būti dviejų rūšių standartinės arba pagamintos individualiai. Individualios yra tikslesnės, iš tokių seilės išplauna mažiau balinančių medžiagų taip jų mažiau nuryjama. Visgi, bet kokiu atveju prieš dantų balinimą reikia, kad dantis patikrintų gydytojas.
Atvykus į odontologo kabinetą pagal paciento dantis yra pagaminamos specialios kapos, gydytojos taip pat privalo apmokyti, kaip atlikti dantų balinimą namuose. Paprastai ši procedūra yra gana rutininė, dantų gelis yra įpilamas į kapą, kuri uždedama ant dantų. Balinimo procedūra namuose atliekama iki 14 dienų.
Dantų balinimas dantų pasta
Reikėtų žinoti, kad nė viena balinanti pasta pačio danties nebalina. Dėl per trumpo naudojimo laiko ir silpnos koncentracijos šis procesas tiesiog neįmanomas.
Balinančiose pastose gali būti sodos ir koralų, kurie šveičia dantis. Tokios dantų pastos nebalina jos tik nuo danties paviršiaus pašalina pigmentą ir tokiu būdu pašviesina dantį, tačiau tuo pačiu ir gadina. Po kurio laiko tokiomis pastomis valomi dantys gali tapti jautrūs šalčiui, lietimui, saldžiam ir rūgščiam maistui.
Kitoje balinančių dantų pastų rūšyje galima rasti fermentų sistemų, kurie neleidžia nusėsti pigmentams ant dantų paviršių. Jos nežaloja emalio paviršiaus, bet ir nebalina jo, o tik palaiko danties prigimtinę spalvą.
Dantų balinimas lazeriu
Balinimas lazeriu gali būti atliekamas tik odontologo kabinete. Šiai procedūrai naudojamas didelės koncentracijos gelis ir lazeris. Lazeris sustiprina gelio poveikį. Naudojant šį metodą dantys pabala labai greitai. Visgi didelės koncentracijos balinimo gelis gali sukelti ir stiprius pašalinius pokyčius. Tačiau jei žmogus yra sveikas, šie pokyčiai yra grįžtami ir ilgalaikės žalos nedaro.
Balinimas specialia lempa
Balinimas specialia lempa taip pat atliekamas odontologijos kabinete. Šiai procedūrai naudojamas gelis yra šiek tiek silpnesnės koncentracijos nei balinant lazeriu. Šiuo metodu balinami dantys pabala kiek lėčiau, gali prireikti daugiau nei vienos procedūros.
Kaip dažnai galima balinti dantis?
Teorijoje teigiama, kad balinimo procedūras galima kartoti kas pusę metų. Visgi balinimo metu suminkštėja danties paviršius, plombos, tai gali sukelti dantų patamsėjimą, taigi geriau šias procedūras naudoti kaip galima rečiau. Taip pat reikėtų apriboti dažančių skysčių (arbata, vynas, kava ir pan.) ir maisto produktų vartojimą, nutraukti rūkymą.

Dantų balinimas

Šiais laikais žmonėms yra prieinama galybė dantų balinimo metodų. Turėti baltą šypseną tapo gana paprasta, reikia noro ir aišku pinigų. Visgi prieš dantų balinimo procedūrą svarbu susirasti tinkamą stomatologą ir odontologijos kliniką. Odontologas turėtų patikrinti jūsų dantis ir juos išvalyti. Taip pat norint pasiekti optimalų balinimo rezultatą privalu panaikinti ant dantų atsiradusias dėmes. Galiausiai kai kuriais atvejais, gana retai, tačiau dantų balinimo procedūra yra neįmanoma.
Kaip žinoti ar esate tinkamas kandidatas?
Ne visi žmonės gali pasirinkti dantų balinimo procedūrą. Kandidatai privalo atitikti tam tikrus keliamus reikalavimus:
·         Pirma, dantys, kurie yra restauruoti naudojant estetinio plombavimo metodus, pavyzdžiui laminantes ar plombuoti, negali būti balinami hidrogeno ar karbamido peroksidu. Tiek plombos, tiek laminantės, balinant nekeičia spalvos, taigi tokie dantys skirsis nuo sveikų. Paprastai visi metodai - dantų balinimas kapomis ar balinimas odontologijos klinikoje reikalauja pakeisti senas plombas ar kitus dirbtinius elementus. Taigi, jei jūsų dantys buvo taisyti, balinimo procedūra gali gerokai pabrangti.
·         Antra, dantys, kurie turi vidinių dėmių ar yra pakeitę spalvą dėl šaknies kanalo valymo, gali būti nepaveikti balinimo proceso metu. Šiuo atveju patariama naudoti vidinį negyvo danties balinimą arba tiesiog pasitelkti estetinį plombavimą.
·         Trečia, dantys, kurie turi rudą ar pilką atspalvį po balinimo proceso ne visada tampa tokie balti, kokių žmogus gali norėti. Deja, to neįmanoma pakeisti, paprastai geltoną atspalvį turintys balinasi geriausiai.
·         Ketvirta, motinos, kurios laukiasi ar maitina savo vaiką neturėtų balinti savo dantų. Iš tiesų nėra atlikti tyrimai ar balinimo procesas kenkia nėščiosioms ir maitinančioms kūdikius. Visgi, dažnai patariama šiais gyvenimo etapais susilaikyti.
·         Penkta, žmonės, kurių dantys yra labai jautrūs taip pat tūrėtų vengti balinimo, nes po jo jautrumas gali dar labiau padidėti.
Kaip balinami dantys?
Emalis yra pirmas danties sluoksnis, paprastai jis yra permatomas ir visai skaidrus. Sluoksnis po emaliu vadinamas dentinu, šis paprastai yra geltono atspalvio, tačiau kartais gali būti ir pilkas, rudas ar juodas. Dentino atspalviui tapus matomam per emalį, dantys pakeičia spalvą. Norint išbalinti antrąjį danties sluoksnį dažnai yra pasitelkiamas peroksido tirpalas, kuris įsiskverbęs per emalį pakeičia dentino spalvą. Po šios procedūros pacientas vėl gali džiaugtis balta šypsena.


Rinkoje yra ne vienas dantų balinimo metodas, Lietuvoje odontologijos klinikose galima pasinaudoti 4 pagrindiniais:
·         Balinimas klinikoje;
·         Dantų balinimas kapomis namuose;
·         Balinimas „Zoom“ sistema;
·         Endodontinis pavienių dantų balinimas.
Balinant dantis svarbiausia turėti realius lūkesčius. Labai dažnai nutinka, taip, kad žmonės tikisi geresnio efekto nei galima pasiekti. Taip pat reikėtų žinoti, kad balinimo rezultatai nėra amžini. Dantys natūraliai vėl pakeis spalvą, jei jais nebus tinkamai rūpinamasi. Patariama vengti tokių gėrimų, kaip kava arbata, raudonas vynas, taip pat dantų spalvą keičia tabako gaminiai ar maistas turintis dažiklių. Be to, privalu kiekvieną dieną valyti dantis šepetėliu ir dantų siūlu. Tinkama dantų priežiūrą prailgina balinimo efektą.
Galiausiai reikėtų žinoti, kad galimi pasiekti rezultatai ir reikiamos priemonės kiekvienam žmogui bus skirtingos. Taigi privalu nuvykti pas stomatologą, kuris patars, kokį tinkamiausią metodą naudoti. Po apsilankymo pas specialistą žmonės sužino, kokių priemonių teks imtis norint pagrąžinti savo šypseną. Tada telieka pasirinkti odontologijos kliniką, kuri teikia kokybiškiausias balinimo paslaugas, o šių Lietuvoje yra nemažai, taigi šiame etape netūrėtų kilti problemų.